Šeši iš dešimties Lietuvoje esančių elektromobilių – naudoti, o jeigu atmestume automobilių nuomos bendrovių pasiūlą, greičiausiai naudotų dalis būtų ir dar didesnė, sako Dainius Jakas, elektromobilių entuziastas ir portalo „100procentuelektrinis.lt“ įkūrėjas. Pasak jo, finansiniai aspektai kol kas yra pagrindinė priežastis, kodėl Lietuvoje perkami elektromobiliai, o didžiausiu galvos skausmu vis dar išlieka rozetė.
„Jei pasižiūrėtume, kas Lietuvoje perka elektromobilius, tai būtų arba individualius namus turintys priemiesčių gyventojai, arba miestiečiai, turintys nuosavą stovėjimo vietą, arba pažangių įmonių darbuotojai, turintys galimybę įsikrauti elektromobilį darbe“, – vardijo D. Jakas, pasak kurio, visai likusiai visuomenės daliai elektra varomas automobilis sukelia daugiau galvos skausmo nei džiaugsmo.
Vidutiniškai Lietuvoje važinėjantys elektromobiliai yra 2-6 metų amžiaus, o baterijos talpa vidutiniškai siekia 30 kWh.
„Toks atstumas vasarą reiškia, kad nuvažiuosite apie 200 km, o žiemą – apie 100 km“, – skaičiavo D. Jakas.
Sau ar pardavimui
Kaip ir didžioji dalis Lietuvos automobilių parko, dauguma elektromobilių Lietuvą pasiekia iš užsienio šalių, apie 80 proc. – iš JAV.
Daugelis parduodami po avarijų, mat, sako žinovas, taisyti užsienyje juos labai brangu. Anot D. Jako, ir Lietuvoje remonto kaštus lemia atsakymas į klausimą, ar elektromobilis remontuojamas savo reikmėms, ar pardavimui.
„Būtų gerai, jei visi elektromobiliai Lietuvą pasiektų tik su apgadintu fasadu. Bet būna visokių. Ir kokybiškai remontuojančių Lietuvoje nėra daug. Ir kadangi aš pats remontuoju, vežuosi elektromobilius, labai dažnas klausimas iš meistrų – jums pardavimui ar sau.
Ir tampa aišku, kad jeigu darai pardavimui, tai remontuoji, kaip išeina, bet jeigu sau, tada galima padaryti ir normaliai“, – kalbėjo D. Jakas.
Pasak jo, yra ir atvejų, kai į Lietuvą atkeliauja elektromobiliai, kurių baterijos – išimtos. Jis pats yra įsigijęs „Nissan Leaf“, kuriame nebuvo baterijų. Anot žinovo, dažniausiai perpardavėjams apsimoka daryti tokias machinacijas tada, kai automobilis brangus.
„Tai jeigu, pavyzdžiui, kalbame apie „Teslą“, geriau išleisti daugiau pinigų ir turėti žmogų, kuris nuvažiuoja į tą aukcioną ir apžiūri automobilį gyvai, nei čia, Lietuvoje, iškrovęs iš konteinerio randi siurprizą“, – akcentavo jis.
Tiesa, kol kas Lietuvoje elektra varomų automobilių nėra tiek daug: viso labo apie 1000 vienetų. Tad, pasak D. Jako, kol kas nėra daug žmonių, kuriems pirkinys tapęs akmeniu po kaklu, tačiau nusivylusių tikrai yra.
„Įsivaizduokime paprastą dalyką: automobilis po avarijos, iššovusios saugos pagalvės. Ir vis dar yra tokių meistrų, kurie jų netaiso – įdeda varžą, apgauna automobilio kompiuterį. O apie tai, kad neturi pagalvių, sužinai tik patekęs į avariją“, – pasakojo žinovas.
Kokybiškas remontas – nulis uždarbio
Vienas didesnių naudotų elektromobilių pirkėjų iššūkių – nusidėvėjusios baterijos, kurių talpa laikui bėgant sumenko. Pasak D. Jako, jas keisti naujesnėmis įmanoma, tačiau finansiškai tai – vargiai apsimoka.
„Pagrindinė baterijų problema yra senesniems „Nissan Leaf“. Nauja baterija šiam modeliui kainuoja 6 tūkst. eurų, o pats elektromobilis – apie 9 tūkst. Tai kai kainos tokios, klausimas, ar nori keisti bateriją, ar geriau parduoti elektromobilį ir įsigyti naujesnį“, – aiškino pašnekovas.
Panaši dilema kyla ir tuomet, kai iš aukciono JAV perkamas daužtas elektromobilis. Iš pažiūros gana nemažą avariją patyręs „Nissan Leaf“ JAV aukcione gali atsieiti 5-7 tūkst. eurų.
Jį atsivežus, kokybiškai suremontavus, elektromobilio savikaina sieks 12-13 tūkst. eurų.
„Ir jeigu pasižiūrėtumėte į skelbimų portalus, suprastumėte, kad nieko neuždirbsite. Kad uždirbtumėte, turite taisyti kažkaip pigiau. Čia ir išlenda tas požiūris, kai renkamasi, remontuoti pardavimui ar sau“, – paaiškino D. Jakas.
Finansavimo planas yra
Nepaisant visko, galimybė sutaupyti – yra bene svarbiausia tiems, kas perka elektromobilius.
D. Jakas pats pateikė savo asmeninį pavyzdį: „BMW 530d“ iškeitęs į elektrinį „Nissan Leaf“, per metus sutaupė 1400 eurų vien nesipildamas degalų, o visos elektromobiliui tekusios išlaidos lėmė, kad 100 nuvažiuotų kilometrų kainavo 1,23 euro.
Galimybė taupyti yra rimčiausias privalumas tiems, kas elektromobilius perka sąlyginai neturtingose valstybėse.
„Lietuvoje perkant elektromobilį netaikomos jokios lengvatos, kai tuo tarpu JAV suteikiama 7,5 tūkst. JAV dolerių lengvata, prie kurios kai kurios valstijos dar prisideda papildomai.
Prancūzija ir Vokietija pirkėjus skatina 4-6 tūkst. eurų nuolaidomis, o keičiant taršius dyzelinius automobilius į elektromobilius galima tikėtis net iki 10 tūkst. eurų lengvatos.
Kinija finansuoja net 50 proc. elektromobilio kainos, o Norvegija netaiko jokių mokesčių elektromobiliams ir to rezultatas – pusė parduodamų naujų automobilių yra elektra varomi“, – sako D. Jakas.
Anot žinovo, daug kalbama apie elektromobilių subsidijavimą apmokestinant taršius, vidaus degimo variklius turinčius, automobilius, bet toks kelias, sako jis, atrodo gana keistas.
„Antra vertus, Lietuva turi daug taršos leidimų, kurių mes, kaip pramonės neturinti šalis, neišnaudojame, o kitoms valstybėms jų labai trūksta ir jos noriai juos perka.
Tokių taršos leidimų kaina pastaraisiais metais išaugo triskart, todėl pardavus perteklių būtų galima turėti lėšų netaršaus transporto finansavimui“, – siūlė pašnekovas.
Lrt.lt
